- žemlionis
- מemliónis, -ė smob. (1) NdŽ, -ies scom.; Q315, B840, N, M, LsB395, Rtr, KŽ 1. žemininkas bajoras: Micutos (pavardė) tėviškėj, ne visai turtingojo žemlionies, buvo du šimtu pilnų, o trys šimtai tuščių drevių S.Dauk. Žemlionis, kurs jotas į karę trauka S.Dauk. Saugojo tokias piles vyčiai arba žemlionys pakarčiui S.Dauk. 2. išsipirkęs valstietis: Kiti atsipirkdavo nuo lažų arba baudžiavų, tie vadinosi žemlionimis LTI471(A.Janul). 3. žr. žemionis 2: Togidėlei prašau visus mano žemlionis ir kitus skaitytojus, idant tą mano kokį tokį darbą dešinai permanytumbite MTXX.
Dictionary of the Lithuanian Language.